Prekybos dujomis strategijos

Nacionalinė energetikos strategija

Energetinė nepriklausomybė Lietuva po IAE sustabdymo tapo gerokai prekybos dujomis strategijos priklausoma nuo elektros energijos ir iškastinio kuro importo.

„Gazprom“ verslas svyruoja prie dujų savikainos ribos

Padėtį apsunkina tai, kad Lietuva, skirtingai negu daugelis ES valstybių narių, yra izoliuota nuo ES energetinių sistemų — šalis neturi elektros ir dujų jungčių su kontinentine Vakarų Europa ir todėl yra priklausoma nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo.

Lietuva priversta importuoti daugiau negu pusę suvartojamos elektros energijos iš kaimyninių valstybių, o didžioji dalis elektros energijos ir šilumos šalyje gaminama naudojant iš vieno tiekėjo importuotas dujas.

The EU Emissions Trading System explained

Tokia padėtis sukuria papildomų grėsmių energijos vartotojams ir nacionaliniam saugumui. Palyginti su šalimis, kurios yra diversifikavusios energijos tiekimą ir gali pačios apsirūpinti energijos ištekliais, Lietuvos vartotojų interesai yra kur kas labiau pažeidžiami kylant importuojamų dujų ar elektros energijos tiekimo sutrikimams arba labai svyruojant iškastinio kuro kainoms.

Konkurencingumas Šiuo metu Lietuvos energetikos sektoriuje nėra užtikrinta pakankama konkurencija. Įgyvendinant Trečiąjį ES energetikos paketą, elektros ir gamtinių dujų sektoriuose pradėti veiklų atskyrimo procesai, sukursiantys konkurenciją ir didesnį skaidrumą. Elektros sektoriuje atskiriamos elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklos, o dujų sektoriuje atskiriamos dujų tiekimo ir dujų perdavimo veiklos.

Rasta auto prekyba dujomis

Darni plėtra Energetikos sektorius Lietuvoje susiduria su darnios plėtros iššūkiais. Energijos suvartojimas vienam bendrojo vidaus produkto BVP prekybos dujomis strategijos sukurti yra 2,5 karto didesnis negu ES vidurkis.

Spausdinti m.

Lietuvoje yra daug neišnaudoto energijos vartojimo efektyvumo srities potencialo, ypač šilumos ir transporto sektoriuose. Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro gerokai padidėjusi po IAE sustabdymo lemia ir didelius į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.

prekybos dujomis strategijos

Tai sukelia papildomų sunkumų siekiant užtikrinti energetikos sektoriaus darnią plėtrą. III skirsnis. Energetikos sektoriaus vizija Lietuvos energetikos sektoriaus vizija yra grindžiama trimis pagrindiniais principais, kurių kiekvienas skirtingais Strategijos įgyvendinimo laikotarpiais iki metų, — metais ir — metais įgaus aukščiausią prioritetą. Iki metų valstybės prioritetas — energetinė nepriklausomybė, užtikrinsianti galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius įskaitant vietinę gamybąlabiausiai atitinkančius valstybės energetinio saugumo poreikius ir Lietuvos vartotojų interesus įsigyti energijos išteklius palankiausia kaina.

Energetika apima tarpusavyje susijusius energetikos sektorius elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių energijos ištekliųkuriuos sudaro visuma įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui. Iš praeities paveldėtas ekstensyvus energetikos sektorius, orientuotas į didelį, bet neefektyvų elektros energijos ir naftos produktų vartojimą bei nemažą eksportą, savo esminėmis savybėmis efektyvumu, valdymo principais, struktūra ir kt. Todėl pastaraisiais metais valstybės politikos dėmesys pirmiausia skiriamas esminei energetikos ūkio pertvarkai, energetikos sektoriaus reorganizavimui ir privatizavimui bei Europos Sąjungos ES direktyvų įgyvendinimui. Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri buvo patvirtinta Seimo m.

Energijos išteklių struktūros pakeitimas nuosekliai mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sukuriant alternatyvas vieninteliam energetinių išteklių tiekėjui užtikrins šalies energetinį saugumą ir darnią energetikos sektoriaus plėtrą.

Toks dabartinis Lietuvos politinis ir energetinis dvilypumas kelia grėsmę Lietuvos energetiniam ir nacionaliniam saugumui. Todėl Lietuvos integracija į ES energetikos sistemas, paremta strateginių energetikos projektų ir iniciatyvų įgyvendinimu, užtikrins ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažins energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai.

prekybos dujomis strategijos

Strategijoje numatyti energetikos projektai ir iniciatyvos taip pat sudaro vientisą visumą, būtiną Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti. Tik įgyvendinus visus šiuos strateginius projektus, Prekybos dujomis strategijos energetinio saugumo lygis [2]  pasiektų net 80 procentų, o Lietuva, kaip integrali ES Baltijos jūros regiono dalis, pereitų į kitą geopolitinę erdvę, kuri grindžiama energijos rinkos dalyvių konkurencija, sąlygų lygiavertiškumu, skaidrumu.

prekybos dujomis strategijos

Taip susidarys sąlygos užtikrinti svarbiausią energijos vartotojų interesą — pasirinkti energijos išteklius palankiausia kaina. Atsižvelgiant į tai, kad strateginiai energetikos projektai yra sistemiškai susieti ir jų įgyvendinimas tarpusavyje susijęs nors gali skirtis laiko požiūriuir į tai, kad Lietuvoje įgyvendinami projektai kartu yra ir regiono energetinės strategijos bei Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės užtikrinimo dalis, dalies projektų neįgyvendinimas sukeltų esmines kliūtis energetinės nepriklausomybės tikslui pasiekti.

Gamtinių dujų sektoriaus strategija | Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Energetinė nepriklausomybė — galimybė laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius — bus užtikrinama: a didinant konkurencingą vietinę energijos gamybą įskaitant naujos regioninės branduolinės atominės elektrinės projekto Lietuvoje įgyvendinimą ; b sukuriant alternatyvų energijos išteklių tiekimą; c skatinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Įgyvendinus energetinei nepriklausomybei pasiekti būtinus strateginius projektus, dabartinis daugiau kaip 80 procentų energijos ir energijos išteklių importas iš vienintelio šaltinio metais bus pakeistas subalansuota energijos išteklių struktūra. Nauji elektros energijos gamybos pajėgumai bei elektros ir dujų jungtys su ES tinklais užtikrins pakankamą energijos paklausos šalies viduje tenkinimą ir leis pasinaudoti visais ES bendros energijos rinkos teikiamais privalumais.

prekybos dujomis strategijos

Siekdama šio tikslo Lietuva toliau didins aplinką tausojančių energijos išteklių dalį bendrojoje kuro struktūroje ir tobulins energetikos sektoriaus infrastruktūrą, būtiną atsinaujinančių energijos išteklių potencialui panaudoti. Lietuva iki metų turės konkurencingą ir aplinką tausojantį energetikos sektorių, kuriame beveik visa energija bus pagaminama strategijos de couverture avec les variantai atsinaujinančių energijos išteklių ir branduolinės energijos.

Kol kas svarbių žinių apie naujas derybas nėra. Tačiau būsimosios sutarties sąlygos akivaizdžiai bus kitokios nei prieš dešimtmetį. Dujų vartojimas Lietuvoje sumažėjo iki 2,5 mlrd.

Tam tikslui Lietuvoje bus selektyviai pritaikytos naujos technologijos, ypatingą dėmesį skiriant toms technologijoms, kurios prisidės prie aplinką tausojančios energijos gamybos ir aplinką tausojančio vartojimo plėtros. Alternatyva Strategijoje numatytiems projektams — šių strateginių energetikos projektų neįgyvendinimas arba jų įgyvendinimas selektyviai.

Galbūt jus domina